
KŪNAI
Trukmė 70 min.
Premjera 2022 m.
Kuo labiau mūsų kasdienybę užvaldo technologijos, tuo ryškiau mes imame tolti nuo savo pačių kūno. Pasauliui kuriantis ir vykstant mūsų mintyse, galvose, akyse, pamirštame ir nebesusimąstome apie kitą mūsų esminę dalį – fizinį kūną. Juk tik jis, kartu su protu ir dvasia, sukuria žmogų kaip kompleksišką visumą. Žinoma, galime kalbėti apie kūno kultą – perdėtą dėmesį išvaizdai, tačiau Mariaus Pinigio ir Adrian Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Kūnai“ dėmesys bus skiriamas kūnui, kaip instrumentui, galinčiam kalbėti ir reikšti vidines žmogaus mintis.
Šokio spektaklis „Kūnai“ nesiremia pjese, čia nėra dramaturginės linijos, ja tampa idėja: kūniška komunikacija yra nepakeičiama. Ši mintis kelia klausimą, kaip pažadinti kūnus, kaip juos vėl įgalinti kalbėti? Teatro scenoje aktoriai mintis dažniausiai perteikia žodžiais, kuriuos priimame kaip intelekto atspindį. Šį kartą atlikėjai susigrąžina užmirštą kalbą, kuri slypi kiekviename iš mūsų. Dešimt skirtingų kartų aktorių žengia į bandymus ir diskusijas apie bendrą energiją ir pokyčius, kurie vyksta komunikuojant. Juk šokis nėra vien jauno žmogaus atributas, jis nesibaigia ties tam tikra amžiaus riba ir, tuo labiau, nėra skirtas tik profesionalams.
Choreografas Marius Pinigis teigia: „Manau, kad bet kokio stiliaus ar žanro spektaklyje ne visada būtina veiksmus pateisinti logiškai, juk mūsų kasdienybėje neracionalumo yra daugiau nei racionalumo. Pažvelgę į savo mintis neatrastume tolygaus linijinio mąstymo, tad ir „Kūnai“ susideda iš įvaizdžiais paremtų scenų, atvirų stebėtojo interpretacijai. Šokėjai pateikia nuorodas, o ne konkrečias situacijas ir sprendimo variantus.“
„Kūnai“ kviečia pasinerti į vizualumą, neperkrauti galvos reikšmių ir prasmių paieškomis ir, netgi, nebijoti nesuprasti.




Kūrybinė komanda
Choreografija ir režisūra: Marius Pinigis, Adrian Carlo Bibiano
Muzika: Andrius Stakelė
Scenografija ir kostiumų dizainas: Arvydas Gudas
Apšvietimas: Renaldas Bartulis
Režisierių asistentė: Kotryna Siaurusaitytė
Atlikėjai: Giedrius Arlauskas, Ieva Brikė, Marius Cemnickas, Kamilė Galkutė, Donatas Kalkauskas, Ieva Labanauskaitė, Emilis Pavilionis, Toma Razmislavičiūtė, Jolita Skukauskaitė, Julius Tamošiūnas
Finansuoja
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Apdovanojimai
2025
Apdovanojimai: Nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui (2022)
Recenzijos
Spektaklyje „Kūnai“ kuriamas nepriekaištingas sceninis ritmas. Judesiai plaukia vienas paskui kitą, šokėjai tarsi susiliedami vienas su kitu susipina nesudėtingose kompozicijose. Be jokių trukdžių skriejantis spektaklis užliūliuoja sakralia ramybe kaip Renesanso paveikslai ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. Retkarčiais net sunku patikėti, kad šoka aktoriai, o ne profesionalūs šokėjai.
— Reabilituoti kūno svarbą (2023-02-17 | Greta Vilnelė), Pilna recenzija: https://shorturl.at/8plYt
Spektaklis „Kūnai“ niekur neskuba: kiekvienoje mizanscenoje, jai pamažu transformuojantis, leidžiama užsibūti. Gal dėl to tenka stabdyti save rašant recenziją – nes kiekvieną tą užsibuvimą, taip giliai įsėdusį į kūną, norisi papasakoti. Kad nustočiau, galvoju apie scenografijos ir kostiumų dailininko Arvydo Gudo kostiumus, kurių laisvi siluetai judėdami kuria atskirą spektaklio reljefą. Dar galvoju apie muziką. Andriaus Stakelės sukurtas akustinis peizažas čia irgi veikia tarsi kūnas, į kurį reaguoja žmogiški kūnai. Mano manymu, būtent ji savo garsyno archyvu išplečia spektaklį iki kolektyvinės atminties refleksijų. Ji primena apie genetiškai perduodamą kūnų kentėjimą, jų baimingumą, nesaugumą, rišimąsi prie kitų kūnų, siekiant, kad bendras mūsų visų kūnas būtų didesnis ir dėl to atsirastų daugiau ramybės. Esu tikra, kad kūrėjai tikrai nepretendavo į XX amžiaus istorijos apžvalgą, tačiau man šių kūnų jausmas – nuo anų laikų budrumo ir grėsmės tvyrojimo iki šiandienos nuovargio ir užstrigimo mažoje judesio amplitudėje – tą istoriją papasakojo. Ne kaip prisiminimus, o kaip įvaizdžius, kurie nusidriekia kūne kaip kažkas pažįstamo. Nors gal nutikusio ne mums – visai kitiems, visai kitais laikais.
— Dešimties kūnų grožis (2023-03-07 | Dovilė Zavedskaitė), Pilna recenzija: https://shorturl.at/UyWFx