top of page
DSC01078.jpg

PAKANKAMAS ATSTUMAS

Ryšys ir atotrūkis, prisirišimas ir paleidimas, priartėjimas ir vėl išaugantis atstumas – dichotomijos, lydinčios visą žmogaus gyvenimą tarp žmonių. Sraute, bėgime, trumpalaikiuose ryšiuose, tuščiuose pokalbiuose, prisiminimuose, nuoskaudose, tarpatlantiniuose skrydžiuose, ilgesyje ir susitaikyme atstumas tarp savęs bei kito nuolat kinta, nepaliaujamai kurdamas ir perkurdamas žmogiškąjį ryšį, nuvargindamas bei įžiebdamas viltį.

„Pakankamas atstumas“ – per judesį vykstantis dviejų kūnų ir asmenybių dialogas apie tai, kas verčia nepaliaujamai suktis visą mūsų socialinį pasaulį: betarpiškumą ir atsiribojimą, priklausomybę ir išsilaisvinimą, visa apimantį dualumą, kuriame ryšys neįmanomas be atstumo, o atstumas gimsta ryšyje. Šokio spektaklis žiūrovus kviečia į savirefleksijos erdvę, nepiršdamas atsakymų ir keldamas klausimą, kaip didžiulio socialinio triukšmo laike išlaikyti mus bei mūsų santykius kuriantį, auginantį, o ne griaunantį atstumą.

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant kartu su Kauno miesto kameriniu teatru.

Šokėjai ir choreografai:  Adrian Carlo Bibiano, Arūnas Mozūraitis
Kompozitorius Andrius Stakelė
Šviesų dailininkė Monika Šerstabojevaitė

Trukmė: 45min

Tarptautinė premjera: 2022 m. (Ryga, Latvija)
Nacionalinė premjera: 2022 m. (Kaunas, Lietuva)

Nuotraukos: Karolina Latvytė-Bibiano

ARTIMIAUSI PASIRODYMAI

  • 2024-05-08 18:00
    Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A, 44297 Kaunas, Lietuva
    Šokio spektaklis žiūrovus kviečia į savirefleksijos erdvę, nepiršdamas atsakymų ir keldamas klausimą, kaip didžiulio socialinio triukšmo laike išlaikyti mus bei mūsų santykius kuriantį, auginantį, o ne griaunantį atstumą.

Recenzijos

Spektaklis skatina savirefleksiją apie atstumus plačiąja prasme, apie ribas, kurias mes suteikiame kitiems ir mums suteikia kiti, apie tai, kada išlaikoma autonomija, o kada prarandamas „aš“."

Miglė Munderzbakaitė, „7 meno dienos“, 2022 m.

A.Mozūraitis ir A.C.Bibiano – puikiai žinomi šokėjai profesionalaus Lietuvos šiuolaikinio šokio lauke, galintys pasigirti ne vien puikiai ištreniruotais kūnais, bet ir siekiu nuolat ieškoti naujų išraiškos galimybių. Spektaklyje nerasime jų noro įtikti, demonstruoti savo kūnų, linksminti publiką. Jiems šokis – veidrodis, kuriame gali atspindėti esamą laiką, tyrinėti save ir aplinką, kurioje gyvena."

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, žurnalas „370“, 2022 m.

bottom of page